Krūtų atkūrimas (arba krūtų rekonstrukcija) – operacija, kurios metu suformuojama nauja krūtis/krūtys moterims, kurioms dėl onkologinių ligų ar kitų priežasčių jos buvo pašalintos. Atkurta krūtis sėkmės atveju gali atrodyti ir jaustis gana natūraliai, tačiau ji niekada nebus tokia, kokia buvo prieš šalinimą. Siekiant kuo geresnių rezultatų, apie krūties atkūrimą su plastikos chirurgu vertėtų pasikonsultuoti dar prieš šalinant krūtį, nes kai kuriais atvejais galimas ir vienmomentis krūties atkūrimas krūties šalinimo metu.
Šios operacijos metu bandoma suformuoti naują krūtį ir taip grąžinti pacientės pasitikėjimą savimi, palengvinti emocinį susivaržymą ir siekti geresnės gyvenimo kokybės. Nauja krūtis gali būti formuojama naudojant pačios pacientės riebalų ląsteles arba sintetinius implantus.
Krūties atkūrimas yra labai individuali procedūra, kuri priklauso ne tik nuo pacientės sudėjimo, anatominių ypatybių, lūkesčių, krūties šalinimo apimties, bet ir nuo ligos stadijos, numatomo tolimesnio jos gydymo, įvairių rizikos veiksnių. Trumpai aptariant krūties rekonstrukciją, galima paminėti, kad nauja krūtis gali būti formuojama naudojant pačios pacientės audinius arba sintetinius implantus.
Krūtų atkūrimo būdai
Bene dažniausias naudojamas krūties atkūrimo savais audiniais būdas yra odos paodžio lopai su maitinamosiomis kojytėmis. Pavyzdžiui, tiesiojo pilvo raumens odos paodžio lopas (angl. TRAM flap). Jo esmė – iš pilvo priekinės sienos odos ir paodžio suformuojama nauja krūtis, į kurią kraujotaka patenka per pasuktą tiesųjį pilvo raumenį. Ši procedūra išpopuliarėjo dėl gana gerų estetinių rezultatų, nes priekinės pilvo sienos odos paodžio tūris gana didelis, o tai leidžia lengviau formuoti naują krūtį, be to operacijos metu atliekama ir pilvo plastika.
Šiuo metu populiarėja ir vis geresnių rezultatų pasiekiama krūtų rekonstrukcijai naudojant pačių pacienčių riebalų ląsteles. Riebalai paimami specialia kiurete, naudojant neigiamą slėgį. Vėliau riebalų ląstelės kruopščiai paruošiamos persodinimui: plaunamos, atskiriamos nuo audinių skysčio. Paruoštas audinys švirkštais leidžiamas į krūtį, paskleidžiant ir tolygiai paskirstant ląsteles pacientės paodyje. Vienu kartu į krūtį suleidžiama 100-300 ml riebalinio audinio. Reikia turėti galvoje, kad persodinant didesnį riebalinio audinio kiekį yra mažesnė tikimybė jam visam prigyti. Vis tik riebalų persodinimas labiau tinka kaip pagalbinė procedūra, koreguojant krūties formą po kitu būdu atliktos rekonstrukcijos, arba tokiu atveju, kai šalinta tik dalis krūties audinio.
Galimas ir krūtų atkūrimas implantais. Tokiu atveju individualiai parenkamas norimą tūrį ir formą atkursiantis implantas, jei dėl audinių stokos implanto įdėti neįmanoma, prieš galutinį implantą dedamas audinių plėtiklis (ekspanderis). Ekspanderis palaipsniui pildomas specialiu tirpalu, kol galiausiai suformuojama reikiamo tūrio audinių “kišenė” ir ekspanderis pakeičiamas implantu. Visas krūtų rekonstrukcijos procesas užtrunka apie 4-6 mėnesius ar dar ilgiau, tačiau procedūros įprastai gana gerai toleruojamos.
Svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo pasirinktos krūtų rekonstrukcijos metodikos vienos procedūros paprastai neužtenka. Dažnai reikia atlikti papildomas krūties formos korekcijas, areolos ir spenelio atkūrimą, sveikosios krūties mažinimą ar pakėlimą, kol galiausiai pasiekiamas pacientę tenkinantis rezultatas.