Riebalų ląstelės – gamtos dovana | Tautrimo Aštrausko klinika
Plastikos chirurgai Plastinės veido operacijos Plastinė chirurgija Krūtų didinimas
Naujienlaiškis
Užsisakyti / Atsisakyti
Daktaras Tautrimas Aštrauskas liepos 13 d., 14 d., 15 d. konsultuos Londone. Registracija telefonu +447774036777,  +447783533731. Daktaras Tautrimas Aštrauskas rugsėjo 21 d., 22 d. konsultuos Londone, 23 d. - Piterbore.  Registracija telefonu +447774036777,  +447783533731.

Iškoti

Riebalų ląstelės – neįkainojama gamtos dovana

2012-08-21
Ar gali riebalų perteklius ant jūsų sėdmenų ar pilvo būti grožio eliksyras?
Gali, teigia Lietuvoje gerai žinomi grožio meistrai, plastikos chirurgai, Saulius Vikšraitis ir Tautrimas Aštrauskas.
 
Genialu tai, kas paprasta
 
Mintis panaudoti savo paties riebalų ląsteles koreguojant kūno formas nėra nauja, tačiau prireikė daugelio metų, kol idėja tapo nesunkiai praktikoje įgyvendinamu uždaviniu. Jau XIX a. pabaigoje medicininėje literatūroje pasirodė pirmieji moksliniai straipsniai apie tai, kaip paties paciento riebalinis audinys buvo panaudotas įvairių išorinių kūno defektų korekcijai. “Idėja paprasta: paimi iš ten, kur per daug ir perkeli ten, kur trūksta. Žinoma, praktiškai tai padaryti šiek tiek sudėtingiau”, – savo patirtimi dalijasi gydytojas T. Aštrauskas. Jis neslepia entuziazmo: “Mintis, kad grožio chirurgijoje gali naudoti šią, kone tobulą, statybinę medžiagą – pribloškianti, o ko dar verta idėja, kad vienos procedūros metu gali atsikratyti nepageigaujamų iškilumų vienur ir tuo pačiu juos paryškini ten, kur norisi...”
“Riebalai iš paciento poodinio sluoksnio išsiurbiami, vėliau jie specialiai plaunami, centrifuguojami ir paruošiami suleidimui į tą vietą, kurią norima koreguoti”, - apie riebalų persodinimą kiek detaliau pasakoja kaunietis plastikos chirurgas Saulius Vikšraitis. Jis savo praktikoje riebalų persodinimą naudoja beveik dešimtmetį. “Tam reikia ne tik žinių, bet kaip ir kiekvienoje medicinos srityje – patirties. Kai pradėjau naudoti riebalų persodinimą savo praktikoje, netrūko nusivylimo, tačiau rankų nenuleidau, tvirtai žinojau, kad metodas veiksmingas, jo rezultatais teko savo akimis įsitikinti stažuotės JAV metu. Dabar riebalų persodinimas yra kasdienė procedūra, kurią siūlau savo pacientėms, o rezultatai dažniausiai puikūs”.
“Riebalų persodinimą siūlau pacientėms, kurios ateina konsultacijai dėl krūtų didinimo, veido jauninimo, sėdmenų didinimo, taip pat pacientėms po krūtų vėžio chirurginio ir spindulinio gydymo. Savų audinių naudojimas atkuriamojoje chirurgijoje – aukso standartas, kuris turi nemažai privalumų lyginant su sintetiniai implantais. Organizmas žymiai geriau toleruoja savus audinius, nei dirbtinius, savas riebalinis audinys negali turėti jokių nepageidaujamų svetimkūnio atmetimo reakcijų, o sėkmingai atliktos operacijos rezultatas ilgalaikis, be to, riebalų persodinimas – minimaliai invazyvi procedūrą, todėl randų po jos praktiškai nelieka”, - privalumus vardija gydytojas T. Aštrauskas.
 
Faktai apie riebalų persodinimą
 
Riebalų persodinimas yra Pasaulyje pripažintas ir patvirtintas gydymo būdas, kuris pirmiausiai pradėtas taikyti plastinėje ir atkuriamojoje chirurgijoje. Nors pirmosios žinios apie galimybę padėti pacientams, naudojant jų pačių kūno riebalų ląsteles, mokslinę literatūrą pasiekė dar užpraeito amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais, iki pat XX a. pabaigos metodas neišpopuliarėjo dėl savo sudėtingumo ir trumpalaikių rezultatų. Tik po to, kai grožio chirurgijoje buvo pradėtas naudoti riebalų siurbimas, atsirado nesudėtingas būdas paimti pakankamai audinio, tinkamo persodinimui. Amerikietis Sydney R. Coleman laikomas vienu iš šiuolaikinės riebalų persodinimo metodikos kūrimo pradininkų. Būtent jis pasiūlė išsiurbtus riebalus, specialiai paruošus, nedidelėmis porcijomis švirkštu su buka adata suleisti į norimą vietą.
Šiuo metu riebalų persodinimas yra naudojamas krūtų ar sėdmenų didinimui kaip alternatyva didinimui implantais, taip pat veido raukšlių lyginimui, veido jauninimui, randų, krūtų asimetrijos, įvairių defektų korekcijai, krūtų rekonstrukcijai po šalinimo dėl vėžio, lėtinių žaizdų gydymui ir kitose plastinės ir atkuriamosios chirurgijos srityse.
Suleistas riebalinis audinys naujoje vietoje prigyja, deja, ne visas, sėkmė priklauso nuo chirurgo patirties, paciento organizmo savybių, naudojamos metodikos. Skirtingi šaltiniai teigia, kad išlieka nuo 30 iki 90% suleisto ląstelių tūrio, neprigijęs audinys rezorbuojasi (su organizmo skysčiais patenka į kraują ir vėliau yra pašalinamas iš organizmo).
Detalūs moksliniai tyrimai atskleidė, kad riebalinis audinys yra natūralus kamieninių ląstelių šaltinis. Nustatyta, kad čia jų gerokai daugiau nei kaulų čiulpuose, kurie iki šiol laikyti gausiausia kamieninių ląstelių saugykla. Šis atradimas paskatino mokslininkus sukurti būdą, kaip iš riebalinio audinio išskirti aukso vertės ląsteles, kurios užtikrina audinių atsinaujinimo procesą. Priešingai nei kamieninės ląstelės, išskirtos iš žmogaus embrionų, iš riebalų išgautos kamieninės ląstelės nedidina onkologinių ligų rizikos, be to, nelieka ir bioetikos problemų, nes nereikia kurti, o vėliau sunaikinti naujų gyvybės užuomazgų. Šiandien jau atliekami medicininiai bandymai, kurių metu iš riebalų išgautos kamieninės ląstelės suleidžiamos į širdies raumenį po miokardo infarkto, bandymų rezultatai daug žadantys: širdies raumuo, užuot virtęs randu, atsinaujina ir toliau sėkmingai atlieka savo funkciją.
 
Lietuva neatsilieka nuo Pasaulio
 
Pasak kauniečių medikų T. Aštrausko ir S. Vikšraičio, jie riebalų persodinimu susidomėjo tada, kai tik ėmė sklisti patikimos teigiamos žinios apie metodo saugumą ir efektyvumą. Dabar, jau turėdami nemažą patirtį, gydytojai teigia atliekantys daugumą plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos procedūrų su paties paciento riebalų ląstelėmis, kurios atliekamos ir kolegų anapus Atlanto. Plastikos chirurgai patikino, kad ir kamieninių ląstelių, išgautų iš riebalų, naudojimas veido ar kitų kūno sričių jauninimui jiems nėra naujiena.


Atgal
Klausk gydytojo!
 
Siųsti
Išvalyti