Lazerinis dopleris chirurgijoje | Tautrimo Aštrausko klinika
Plastikos chirurgai Plastinės veido operacijos Plastinė chirurgija Krūtų didinimas
Naujienlaiškis
Užsisakyti / Atsisakyti
Daktaras Tautrimas Aštrauskas liepos 13 d., 14 d., 15 d. konsultuos Londone. Registracija telefonu +447774036777,  +447783533731. Daktaras Tautrimas Aštrauskas rugsėjo 21 d., 22 d. konsultuos Londone, 23 d. - Piterbore.  Registracija telefonu +447774036777,  +447783533731.

Iškoti

Lazerinio doplerio panaudojimas rekonstrukcinėje chirurgijoje

2012-08-21
Tautvydas Urbonas
Goda Aštrauskaitė 
Kauno medicinos universitetas
Vadovas: gyd. Tautrimas Aštrauskas
 
Krūtų rekonstrukcijoje dažnai naudojamas skersinis tiesiojo pilvo raumens odos paodės (angl. TRAM) lopas. Per operaciją dalis odos paodės lopo, vadovaujantis nustatyta metodika, pašalinama tam, kad po operacijos neišsivystytų dalinė lopo nekrozė, tačiau metodika remiasi labiau empyrinėmis nei objektyviomis prielaidomis. Iki šiol nepasiūlyta būdo, kaip operacijos metu objektyviai įvertinti ir nuspręsti, kokia tiksliai dalis TRAM lopo audinių galėtų būti išmaitinama tiesiojo pilvo raumens kojytės. Norėdami išspręsti šią problemą, pasirinkome lazerio spindulio doplerį (LSD), kaip neinvazinį metodą, kurį galima naudoti per operaciją, nepažeidžiant sterilumo, ir objektyviai įvertinti lopo odos kraujotaką, o pagal tai spręsti ir apie gilesnių sluoksnių mitybą.
 
Darbo tikslas:
Įvairiais aspektais išbandyti naują metodiką, kuri rekonstrukcijos TRAM lopu metu, naudojant LSD, padėtų chirurgui perkelti maksimalų donorinių audinių tūrį. 
 
Darbo uždaviniai buvo įsitikinti, kad:
1. siūloma metodika nepadidina pooperacinių komplikacijų rizikos;
2. atliekant operaciją naująja metodika transplantato tūris didesnis nei įprastai;
3. metodika nesunkiai įdiegiama.
 
Metodika:
2009 – 2010 m. KMUK atlikta 12 krūtų rekonstrukcijų TRAM lopais pacientėms, kurių pooperacinė rizika pagal Hartrampf’o klasifikaciją buvo I arba II laipsnio: 5 pacientėms, vadovaujantis LSD duomenimis, gautais per operaciją (I grupė), ir 7 pacientėms, vadovaujantis klasikine metodika (II grupė). Tyrimą LSD aparatu atliko studentas, prieš tai išklausęs trumpą instruktažą. Abiejose grupėse ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu buvo įvertintos ir palygintos komplikacijos, susijusios su lopo kraujotaka. I grupės pacientėms buvo palyginti audinių tūriai – tas kurį transplantuodavo su tuo, kuris būtų transplantuotas be LSD (prieš priimdamas sprendimą, kokio dydžio audinių lopą bus galima transplantuoti, chirurgas pažymėdavo rezekcijos ribas pagal klasikinę metodiką). Palygintas I ir II grupės pacienčių operavimo laikas.
 
Rezultatai:
I grupėje komplikacijų ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu, susijusių su lopo kraujotaka, neužfiksuota. II grupėje pasitaikė 1 kraštinė lopo nekrozė (14,2 proc.); p>0,05. Visoms I grupės pacientėms buvo persodintas didesnis audinių tūris, nei tas, kurį būtų ryžęsis transplantuoti chirurgas be LSD duomenų. Operacija vidutiniškai truko 187 min I grupėje ir 165 min II grupėje; 22 min skirtumas nebuvo statistiškai patikimas. Tyrimą LSD aparatu atlikti ir jį interpretuoti galėjo trumpą instruktažą išklausęs studentas.
 
Išvados:
1. Siūloma metodika nedidina pooperacinių komplikacijų rizikos, lyginant ją su klasikine.
2. Naudojant LSD persodinamas didesnis audinių tūris, nei būtų persodinama be jo.
3. Metodika nesunkiai įdiegiama, o operacijos trukmė dėl to padidėja labai neryškiai.


Atgal
Klausk gydytojo!
 
Siųsti
Išvalyti